- atidengti
- 1 atideñgti, -ia (atìdengia Grl), atìdengė tr.
1. R, K nuimti uždangalą, padaryti nebeuždengtą: Atadengiu SD211. Atdengiu SD216. Atideñk puodą – išbėgs [viralas] Kt. Reikia atdeñgti jurginiai – jau saulutė pasirodė Rdm. Senovės iranietės vaikščiojo atidengtais veidais Šlč. Niekaip kitaip negal jų (apynių kandžių) išnaikinti, kaip tiktai, atdengus (atkasus) šaknis, jas nulasyti S.Dauk. | Vieta buvo visai atidengta (atvira) ir nė kiek neapginta nuo vėjo rš. | refl. tr., intr.: Atsideñk pienpuodį ir pasikabink taukų Kt. | Atsideñk (atsiklok), jei per šilta Grž. | prk.: Šiuosmet mumiem atsidengė bėdos Arm. Kai karas atsìdengė (prasidėjo), teko Vokietijoj tris metus gyvent Ob. ║ atidaryti, įsteigti: Rudenį atideñgs mokyklą Lz. | refl.: Kad atsideñgt lietuviška mokykla Arm.
2. uždėti, užkloti (stogą) ligi kurios vietos: Da nebaigiau stogo dengt, lig pusės atìdengiau Pšl.
3. refl. daug, ligi nenorint prisidengti (stogų): Dengėjas tai stogų atsideñgia Jnšk.
4. iškelti į viešumą, atskleisti: Vienas paprastas atsitikimas atidengė šiurpią tiesą P.Cvir. Jeib tavo gėda nebūtų atdengta po mano akim BB2Moz20,26. Dievas ... dūmas jų tur atdengti Mž338. | refl.: Vienam grožė atsidengia, kitam lieka pasislėpusi Vd. Juo arčiaus pradėjo jie įsižiūrėti į gyvenimą ..., juo daugiaus stebėtino atsidengė jų akims A1885,115. Atadengės tūlų širdų dūmos ir norai DP52.
◊ ãkys atsìdengė pradėjo pastebėti, suprasti: Atsìdengė jam ãkys Gs.ùgnį atideñgti pradėti šaudyti: Žvalgai nesutriko, skubiai apsikasė ir atidengė ugnį rš. Jis užėmė patogią poziciją ir atidengė taiklią ugnį sp.\ dengti; antdengti; apdengti; atidengti; išdengti; nudengti; padengti; perdengti; pradengti; pridengti; sudengti; uždengti
Dictionary of the Lithuanian Language.